Laimingi vaikai mokosi geriau

Siekdama plėtoti demokratinio ugdymo principų taikymą Lietuvos mokyklose, neformalaus ugdymo organizacija VšĮ „Sėkmės mokykla“ nuo 2013 m. rudens įgyvendina projektą Pilietiškai aktyvios visuomenės kūrimas diegiant demokratinio ugdymo principus mokyklose“.

Projekto iniciatoriai Donata Norkienė ir Nerijus Buivydas vieningai teigia, jog esminis šio projekto tikslas labai paprastas – laimingi vaikai mokykloje. Nes laimingi vaikai mokosi geriau! Tai supratusios šalys jau turi veikiančias demokratines mokyklas, jų gerąja patirtimi ir norėjosi pasidalinti su Lietuvos mokyklomis.

Demokratinis ugdymas

Demokratinis ugdymas – tai vis didesnio visuomenės bei ekspertų dėmesio sulaukianti alternatyvaus ugdymo forma, grindžiama suaugusiųjų ir vaikų lygybės bei abipusės pagarbos, ir mokinių laisvės rinktis ugdymo turinį principais. Demokratinių mokyklų patirtis liudija, jog šie principai iš esmės keičia mokinių motyvaciją mokytis ir padeda augti išsilavinusiai bei pilietiškai aktyviai jaunajai kartai, gebančiai imtis XXI a. iššūkių.

Penkios mokyklos – penkios demokratijos

Metus laiko penkiose Lietuvos mokyklose buvo įgyvendinami demokratinio ugdymo principų diegimo projektai, kuriais siekta įgalinti moksleivius išbandyti demokratiją praktikoje: aktyviau įsitraukti į mokyklos valdymą, ugdymo programos rengimo procesus, tarpusavio bendravimo kultūros tobulinimą, atviros ir drauge besimokančios bedruomenės kūrimą mokykloje.

Projekte dalyvavo penkios mokyklos: Klaipėdos Ąžuolyno gimnazija, Kauno Kazio Griniaus progimnazija, Panevėžio Vyturio progimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija ir Vilniaus Užupio gimnazija.

Pasak projekto organizatorių, kiekviena mokykla – visiškai atskira unikali istorija, kurią (su visais emociniais nuosmukiais ir pakilimais) jie išgyveno drauge su mokyklų komandomis. Šįkart apie vieną iš jų – Kauno Kazio Griniaus progimnaziją.

Mokykla, į kurią norisi grįžti

Įkvėpta demokratiškiausio Lietuvos Prezidento vardo ir vadovaujama (pasak tėvų ir moksleivių) „lengvai prieinamo“ direktoriaus – ši mokykla projekto rėmuose sukėlė tikrą revoliuciją. O tereikėjo visai nedaug – atvirumo ir nuoširdaus noro keistis.

„Pradėjome nuo pokalbių, atrodo, visiškai nereikšmingomis ugdymui temomis – apie savijautą klasėje, apie laiką, skirtą nuoširdžiam pokalbiui prie arbatos, apie mažų ir didelių žmonių svajones mokykloje, ir kaip tos svajonės galėtų virsti realybe“, – sako projekto vadovė Donata Norkienė. „ – Tačiau būtent čia ir įvyko didieji lūžiai“.

Progimnazija pasirinko nelengvą –  bendruomenės kūrimo –  kelią, tai ir buvo jų sėkmės garantas. Projekto metu mokyklos komanda surengė keturis bendruomenės telkimo renginius, kuriuose prie vieno stalo apie mokyklai rūpimus klausimus diskutavo visi – nuo pirmokėlių iki vadovų.

Du moksleiviai, du tėvai ir auklėtojas – taip atrodė kiekvienos klasės atstovų komanda. Kartą per mėnesį mokyklos aktų salėje jos apsijungdavo į vieną didelę 150 dalyvių komandą. Vėliau pokalbiai vėl persikeldavo į klases ir su naujomis mintimis grįždavo į bendrą salę – platesnei diskusijai ir sprendimams. Taip išsigrynino septynios esminės problemos, su kuriomis iki šiol dirba mokyklos bendruomenė.

Buvo visko – ir karštų diskusijų, ir džiaugsmingų ovacijų, ir ašarų. „Kiekvieną mėnesį su nerimu laukdavau kitos susitikimo dienos, nes vis atrodė, jog tėvai nebeateis, vaikams pasidarys nuobodu, o mokytojai nebenorės gaišti savo laiko po darbo“, – savo įspūdžiais su mumis dalinosi K.Griniaus progimnazijos direktorius Stanislovas Šimanauskas. Tačiau, pasak vadovo, būtent šios patirtys ir sustiprino bendrumo jausmą ir užsidegimą veikti.

Tai patvirtino ir finalinis projekto renginys šioje mokykloje: per šimtas mokyklos bendruomenės narių bei svečių susirinko Kazio Griniaus gimtojoje sodyboje pasidžiaugti nuveiktais darbais ir planuoti žingsnius ateičiai. Kitame etape mokyklos laukia nauji iššūkiai – kaip užtikrinti, kad tęstųsi tai, kas pradėta, ir kaip žengti dar toliau – prie demokratiškumo principų įgyvendinant ugdymo programas.

 „Jei atvirai – esame maloniai šokiruoti Kauno Kazio Griniaus progimnazijos komandos rezultatais šiame projekte“, – teigia projekto vadovė Donata Norkienė. „– Turėjome galimybę stebėti, kaip viena tradicinių Lietuvos mokyklų laužo visiems įprastus stereotipus, tai viena unikaliausių patirčių mūsų praktikoje“.

Ir visai pabaigai.

Jei apsilankysite Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, jos vadovas ir su jumis būtinai pasidalins iš ketvirtoko mamos gautu el.laišku, kuriame ši dėkoja už projekto atneštus pokyčius, nes…taip dar nėra buvę, kad jos sūnus nekantriai lauktų pirmadienio, kai vėl galės grįžti į mokyklą!

Istorijos kaip ši neleidžia abejoti pradėto projekto prasmingumu, tad  artimiausiuose VšĮ „Sėkmės mokykla“ planuose – dalinimasis patirtimis kitose Lietuvos valstybinėse mokyklose, nusprendusiose siekti demokratinės (laimingos?) mokyklos statuso.

„Esame tvirtai įsitikinę, jog labiausiai mokyklose šiandien trūksta ne profesionalių mokytojų, o paprasto, nuoširdaus, žmogiško pokalbio  tarp vaikų ir suaugusiųjų“, – teigia D.Norkienė. „ – Kai tai suprasime ne tik mes, nebereikės tiek daug investicijų sprendžiant esmines sistemoje kylančias problemas – dėl blogos vaikų savijautos, motyvacijos mokytis stokos ir prastų rezultatų“.

Daugiau apie projektą skiltyje Demokratinis ugdymas Lietuvoje